- didute
- didutè adv. pėsčiomis, pėsčias: Neturiu su kuo važinėtis, didutè einu, ir gana Skr. Na, eik didutè (sako pradedančiam vaikščioti vaikui) Gs.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
didis — dìdis, ì ( ė, ė̃, didžià Š) adj. (4, 2) 1. K žymus savo apimtimi, stambus: Jaučiai didi kaip kūgiai Plik. Šuo didis SD20. Buvo labai didis akmuo BPII4. Didė žuvis SD397. Didė ugnis R86. Didì barzda JV952. Didės buvo akys JD592. Uždegė pilis… … Dictionary of the Lithuanian Language
tekėti — tekėti, tẽka, ėjo intr. KBII169, Š, Rtr, KŽ, DrskŽ; M 1. R, MŽ, N, DŽ judėti srove kuria kryptimi, bėgti (apie upę, šaltinį ir pan.): Teka vanduo upė[je] J. Upė tẽka K. Netoli upė tekėj[o] LzŽ. Vanduo srauniai tẽka NdŽ. Smarkiai, ramiai tekėti … Dictionary of the Lithuanian Language